PACIENTO REGISTRACIJA Į EILĘ INTERNETU (paspausti ant nuorodos -  http://www.kaunas.lt/sveikata/slauga/

VšĮ Kauno slaugos ligoninė - tai 1993 m. Lietuvos Caritas iniciatyva, paprašius Kauno miesto Savivaldybės pritarimo ir paramos, įsteigta asmens sveikatos priežiūros pirminio lygio stacionarinė pelno nesiekianti įstaiga, teikianti stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas suaugusiems gyventojams, pagal sutartis su Kauno  teritorine ligonių kasa. Įstaigos vienintelė dalininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Tai viena pirmųjų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių Lietuvoje bei Baltijos šalyse, kuri nuo pat įsikūrimo pradžios dirba remiantis paliatyviosios pagalbos principais: siekia tenkinti paciento gyvybinius poreikius, vykdyti simptomų kontrolę ir sudaryti žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai žmogus ar jo artimieji nepajėgia to padaryti. Jungtinėje karalystėje leidžiamame žurnale „Hospice Information Service“ 1996 m. ligoninė įvardinta kaip pirmasis hospisas (paliatyviosios pagalbos ligoninė) šalyje. Šios krypties iniciatorė ir palaikytoja – buvusi pirmoji vyr. gydytoja – Marija Inesa Poniškaitienė.
          Istorija. Po daugkartinių pastangų 1993 m. kovo mėn. 3 dieną buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis tarp Lietuvos Carito (generalinė direktorė Seselė Albina Pajarskaitė) ir Kauno miesto Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos poskyrio (vedėjas G. Grigas). Tuo metu Carito iniciatyva buvo įkurtos dar dvi tokios ligoninės Lietuvoje: Vievyje ir Kartenoje. Kauno Ligoninei atiteko pastatas Petrašiūnuose Armatūrininkų gatvėje 4. Tai buvo plytinis dviejų auštų pastatas. Iš jo neseniai buvo iškraustyta Aukštųjų mokyklų poliklinika, prieš tai buvo vaikų infekcinė ligoninė, o jo tikroji paskirtis – vaikų darželis Kauno Heso statytojų vaikams, pastatytas 1960 m. Net ir gatvės pavadinimas tai atspindi... Pastatas nei iš tolo nepriminė stacionaro – apleistas, be jokios įrangos. Ieškota rėmėjų – daugiausia iš užsienio. Pagrindiniai rėmėjai – vokiečiai iš Vesermaršo krašto Carito bei 4 parapijų. Gautos spintelės iš Šveicarijos, dauguma baldų, lovos (tebetarnaujančios iki šiol), visa patalynė iš Vokietijos, telefono liniją padėjo nutiesti Kanados ambasada, koplyčia įrengta ir apstatyta vokiečių pagalba. Pastatą suremontuoti ir pritaikyti stacionarui, pastatyti priestatą, įrengti liftą padėjo Nyderlandų fondai ir Kauno miesto savivaldybė. Bet pagrindiniai slaugos ligoninės įdėjos palaikytojai, įkvėpėjai ir veiklos pradininkai bei tęsėjai buvo pirmieji darbuotojai – entuziastai. Jų vadovai buvo direktorius Algirdas Čiurlys ir vyr. gydytoja Marija Inesa Poniškaitienė.
         1993 m rugpjūčio mėnesį Kauno slaugos ligoninė jau turėjo devynias lovas, bet vadovaujančio personalo ir viso šiam darbui pasiaukojusio kolektyvo dėka ligoninė sparčiai plėtėsi. Tais pačiais metais slaugos ligoninė tapo Hospiso informacinės tarnybos nare prie Šv.Kristoforo ligoninės Londone.
         1995 m. prie ligoninės buvo pastatytas priestatas, lovų skaičius išaugo iki trisdešimties. Taip pat įkurta Namų slaugos tarnyba, gyvavusi apie 10 metų.
         1
995  metais slaugos ligoninėje apsilankė britė Siseli Sounders – šiuolaikiškos paliatyviosios pagalbos pradininkė Europoje bei pasaulyje. Po jos apsilankymo ligoninėje imti taikyti paliatyviosios pagalbos (sunkiai sergančių ir mirštančių ligonių) pagalbos principai, o netrukus imti naudoti ir peroraliniai morfijaus preparatai.
       
Įteisinus Lietuvoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių statusą, nuo 1996 m. ligoninė įsijungė į bendrą pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros stacionarų tinklą.
           
1997 m. ligoninė gavo viešosios įstaigos statusą.
           
Nuo 1998 m. finansuojama iš PSDF per Kauno teritorinę ligonių kasą.
           
Nuo 1998 m. vyr. gydytoja paskirta Rita Kabašinskienė (dirbanti iki šiol).
       
Dabartis. Šiuo metu ligoninėje yra 50 lovų, jų tarpe 25 lovos gali būti skiriamos paliatyviosios pagalbos paslaugoms. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pagal  sutartis su Kauno teritorine ligonių kasa slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gali būti finansuojamos iki 120 dienų per kalendorinius metus, paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neterminuotai. Šiuo metu ligoninėje yra 53 etatai, dirba 64 darbuotojai. Nuo 2012 m. paliatyviosios pagalbos komandoje pradėjo dirbti dvasinė asistentė.
       
Slaugos ligoninėje yra teikiamos šios paslaugos: slaugos, palaikomojo gydymo, kineziterapijos,  dvasinės, socialinės bei paliatyviosios pagalbos pagalbos paslaugos.
         Ligoninės darbuotojai aktyviai dalyvauja Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos veikloje, yra nariai Lietuvos skausmo draugijoje, 2 gydytojos yra tarptautinės Hospisų paliatyviosio pagalbos asociacijos (IAHPC, JAV) narės, šią asociaciją atstovavo 2015 metų Pasaulio sveikatos organizacijos 65-oje sesijoje Vilniuje.
        Paslaugų kokybė gerinama keliant medicinos darbuotojų kvalifikaciją: dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose ir konferencijose Lietuvoje bei užsienyje (JAV, Lenkija, Čekija, Vengrija, Kanada, Austrija, Didžioji Britanija, Vokietija). 2000 m., laimėję Dž. Sorošo fondo paskelbto konkurso kelionę-premiją už paliatyviosios pagalbos projektą, dalyvavo 13 pasauliniame paliatyviosios pagalbos kongrese Montrealyje; 2008 m. 4 darbuotojos su stendiniais pranešimais dalyvavo Europos paliatyviosios pagalbos kongrese, 2017 m. – Madride. Mokėsi stažuotėse Londone – 2006 m. šv.Luko Hospise (2 gydytojos ir 1 bendrosios praktikos slaugytoja), 2011 m. šv. Kristoferio Hospise (dalyvavo 2 bendrosios praktikos slaugytojos).
         Li
goninėje taikomos šiuolaikiškos slaugos priemonės. Stengiamasi supažindinti visuomenę su paliatyviosios pagalbos ir slaugos problemomis per spaudą, televiziją, radiją, įtraukiant savanorius, dalyvaujant atitinkamų draugijų veiklose.

Svarbiausia valanda visada yra dabartinė, 
reikšmingiausias žmogus  visada yra stovintis priešais tave, 
būtiniausia veikla visada yra meilė. 
(Mokytojas Eckhartas)